Turbokompresorius – tai labai tikslus įrenginys, nors jo sandara ir gana paprasta, patikima bei veiksminga.
Užduotys, kurias reikia atlikti:
• periodiškai keisti alyvą,
• vykdyti alyvos sistemos (alyvos filtras, žarnelės) techninę priežiūrą,
• kontroliuoti alyvos slėgį,
• vykdyti oro tiekimo sistemos (oro filtras, oro žarnos) techninę priežiūrą.
Jeigu turite automobilį su turbokompresoriumi, verta susipažinti su keletu naudingų tokios transporto priemonės naudojimo patarimų.
1. Turbokompresorius – neatsiejama variklio dalis.
Turbokompresorius buvo suprojektuotas taip, kad tiktų konkrečiam varikliui, kuriam jis yra skirtas. Variklis ir turbokompresorius yra priklausomi vienas nuo kito, tai užtikrina optimalų šių abiejų įrenginių efektyvumą. Turbokompresorius nėra papildomu įrenginiu, kuris gali būti išmontuotas susidėvėjimo arba gedimo atveju. Šiam įrenginiui reikia tokios pačios priežiūros, kaip ir varikliui, visų pirma, periodinių alyvos ir filtro keitimų.
2. Variklio darbo sutrikimai?
Tai nebūtinai turbokompresoriaus kaltė. Labai dažnai puikios būklės turbokompresorius yra išmontuojamas ir keičiamas nauju įtariant, kad veikia netinkamai, tačiau gedimo priežastis slypi visai kituose pagalbiniuose variklio komponentuose arba variklio ir jo elementų sureguliavime, o ne pačiame turbokompresoriuje,. Pavyzdžiai:
– Mėlyni dūmai? Prieš išmontuojant reikėtų patikrinti, ar neužterštas oro filtro įdėklas. Per didelio alyvos kiekio sunaudojimo priežastis taip pat gali būti pačiame variklyje (pavyzdžiui, dėl virš stūmoklio susidarančių dujų patekimo po stūmokliu).
– Iš turbokompresoriaus sklinda triukšmas? Pasitaiko, kad oro tiekimo sistemos žarnų jungtys tampa nesandarios.
– Juodi dūmai? Sumažėjusi variklio galia? Ir vėl visų pirma reikia patikrinti papildomus variklio įrenginius (pavyzdžiui, ECU).
3. Trys pagrindiniai turbokompresoriaus priešai.
Kalbant apie juos, reikėtų paminėti:
• Nepakankamą alyvos kiekį, dėl kurio, visų pirma, yra pažeidžiami turbokompresoriaus guoliai, o tai sukelia menčių ir turbinos trintį į vidines korpuso dalis, o galiausiai – ir veleno įtrūkimą. Taip pat reikėtų atminti, kad alyva ne tik sutepa turbokompresorių, bet ir jį aušina, o jos trūkumą galima gana paprastai diagnozuoti pagal matomus šiluminius veleno spalvos pasikeitimus guolio vietoje.
• Svetimkūnius įtraukiamame ore arba išmetamosiose dujose – į sistemą patekę pašaliniai objektai sugadina mentes arba turbinos elementus, todėl prarandama rotoriaus pusiausvyra ir sugadinamas visas komponentas. Jeigu išmetamosiose dujose dažniausiai pasitaikantys svetimkūniai yra kitų variklio dalių fragmentai, tai ore dažniausiai sutinkamos dulkės, smėlis, smulkūs akmenukai ar oro filtro įdėklo fragmentai.
• Alyvoje esančius nešvarumus, kurie sukelia tiek guolių, tiek ir veleno slydimo paviršių sugadinimus. Dažniausiai juos sudaro mažesnės ar didesnės metalo dalelės, likusios po pastarojo gedimo, arba nuodegos, susidarančios degant alyvai. Kiti teršalai, pavyzdžiui, vietoje tarpiklių panaudotas silikonas, gali smarkiai apriboti alyvos srautą ir sukelti turbokompresoriaus užsiblokavimą.
4. „Ne“ savarankiškam turbokompresoriaus remontui.
Nepaisant to, kad automobilių rinkoje pasirodo turbokompresorių remonto dalys arba visi rinkiniai, nerekomenduojame bandyti juos remontuoti savarankiškai. Nors turbokompresorius yra gana paprastas mechanizmas, jo dalys dirba su kelių mikrometrų paklaida. Reikia atminti, kad turbokompresoriaus negalima montuoti, kol jis nėra subalansuotas, kadangi darbiniai greičiai siekia net iki 250 000 apsisukimų per minutę. Taip pat svarbus yra vis dažnesnis elektroninių komponentų naudojimas turbokompresoriuose.
5. Gedimo numatymas.
Pastebėjus alyvos išsiliejimą, nenatūralias vibracijas arba iš turbokompresoriaus sklindantį triukšmą, reikia išjungti variklį. Turbokompresorius sukasi dideliu greičiu, todėl mažiausias sutrikimas gali akimirksniu sukelti rimtą gedimą (tereikia tik kelių sekundžių, kad dėl nepakankamo alyvos kiekio būtų sunaikinti guoliai). Laiku diagnozavus, gedimas gali būti pašalintas minimaliomis darbo sąnaudomis ir išlaidomis.
6. „Ne“ varikliui nepritaikyto turbokompresoriaus montavimui.
Kiekvienas turbokompresorius yra sukonstruotas konkrečiam variklio tipui ir specifinėms jo darbo sąlygoms. Įvairūs parametrai, pavyzdžiui, variklio darbinis tūris, jo galia, naudojimo būdas, transporto priemonės apkrova – tai tik keletas veiksnių, į kuriuos atsižvelgia specialistai projektuodami turbokompresorių. Tik įgaliotasis servisas gali pasiūlyti originalaus turbokompresoriaus pakeitimą kitu be pavojaus, kad pakis variklio parametrai.
7. Kam reikalingas variklio turbokompresorius?
Įvairiuose transporto priemonių ir įrenginių varikliuose turbokompresoriai naudojami dėl įvairių priežasčių:
• galiai ir sukimo momentui padidinti,
• atmosferos slėgio sumažėjimui kalnuose ar aukštumose kompensuoti,
• degalų sąnaudų ir teršalų išmetamosiose dujose kiekiui sumažinti.
Negalima didinti automobilio turbokompresoriaus galios, visų pirma, keisti slėgio reguliatoriaus parametrų. Jie suderinti taip, kad būtų pasiektas optimalus variklio našumas. Pernelyg didelis slėgis gali sukelti variklio temperatūros padidėjimą ir stūmoklių pažeidimą arba įvorių susidėvėjimą.
8. Vairuotojo (operatoriaus) apmokymas.
Net ir geriausias prietaisas nebus naudingas, jeigu vartotojas nebus pasirengęs jo naudoti. Varikliai su turbokompresoriais reikalauja ypatingo atsargumo:
• Norint išvengti pernelyg greito turbokompresoriaus guolių susidėvėjimo, nereikėtų išjunginėti didelėmis apsukomis veikiančio variklio, kadangi tokiu atveju turbokompresorius ir toliau sukasi dideliu greičiu, o alyvos slėgis nukrenta iki nulio.
• Užvedant variklį, reikėtų palaukti mažiausiai 30 sekundžių, kol užsipildys alyvos žarnelės, tik tada didinti apsukas.
• Po intensyvaus darbo rekomenduojama 2-3 minutes palikti variklį dirbti laisvąja eiga (laikas, reikalingas turbokompresoriaus atvėsimui). Kaip jau minėjome, alyva taip pat aušina turbokompresorių, o išjungdami variklį išjungiame ir alyvos siurblio, kuris sukelia srautą ir aušina sistemą, maitinimą.
