Viruso COVID-19 protrūkis jau nusinešė daugiau nei pusę milijono gyvybių bei sunkiai įveikiamu dusuliu smarkiai išgąsdino ne tik bemaž 12 milijonų juo užsikrėtusiųjų, bet ir visą verslo pasaulį. Daugybė veiklą sustabdžiusių įmonių masiškai atleidinėjo darbuotojus ir karštligiškai ieškojo būdų prisitaikyti prie naujos realybės. Automobilininkų gildija – ne išimtis, tačiau nuotaikų joje spektras labai įvairus. Kol vieni kalba apie „dramatiškiausią laikotarpį industrijos istorijoje“, kiti plečia veiklą ir augina apyvartą.
Kas slypi už žodžių junginio „dramatiškas laikotarpis“ gerai iliustruoja Europos automobilių gamintojų asociacijos (ACEA) pateikiama statistika ir prognozės. Dėl koronaviruso pandemijos automobilių rinkos susitraukimas siekė 41,5 proc., tačiau net ir pardavimams atsigaunant bendras metinis rezultatas greičiausiai bus maždaug 25 proc. neigiamas, o tai beveik visiems automobilių gamintojams yra smūgis žemiau juostos. Pardavimų pokytis nuo 12,8 mln. vienetų 2019 m. iki 9,6 mln. vienetų šiemet yra didžiausias nuosmukis Europos automobilių sektoriaus istorijoje. Ir nors ACEA paragino Europos Sąjungos valstybes nares padėti autopramonei atsigauti ir apsaugoti darbo vietas, kol kas didžiųjų koncernų strategai kalba tik apie naujas taupymo programas ir didžiules darbuotojų atleidimo bangas. Antai „Daimler“ generalinis direktorius Ola Källenius prasitarė apie planus atsisakyti 10 000 darbo vietų. „Renault“ paskelbė ketinanti uždaryti arba restruktūrizuoti iš viso keturias gamyklas Prancūzijoje ir atleisti beveik 15 000 darbuotojų, stabdyti planuotą plėtrą Maroke ir Rumunijoje, taip pat svarstoma atšaukti plėtrą Rusijoje.
Vis dėlto viruso sukelta krizė kai kurioms autoverslo įmonėms Lietuvoje ne tik nepakenkė, bet net leido gerokai padidinti „apsukas“. Šią situaciją, ko gero, taikliausiai būtų galima iliustruoti japonišku požiūriu į krizę. Tekančios Saulės šalyje žodis „krizė“ žymimas dviem hieroglifais, kurių vienas reiškia „problema“, o kitas – „galimybė“. Beje, panašiai terminas aiškinamas ir senovės graikų kalba, kur „krize“ (gr. κρίσις) vadinama ne problema, o sprendimas, lūžio taškas – naujas gimimas.
„Žinoma, kad karantino pradžioje visi buvo kiek sutrikę – nebuvo kaip dirbti ir neaišku buvo, ko galima tikėtis. Vis dėlto tai truko labai neilgą laikotarpį. Didžioji dalis komercinio transporto judėjo kaip judėję. Su keblumais susidūrė tik kai kuriose logistikos nišose dirbusios įmonės: pavyzdžiui, aptarnavusios viešojo maitinimo tinklus ar specializuotos, su autovežiais dirbančios, bendrovės. Visgi būtiniausių prekių gabenimas nesustojo, todėl technikos remontininkai turėjo ką veikti ir per patį karantino piką“, – vardijo „Daniliškių autocentras“ direktorius Algis Binkevičius, „Q Service Truck“ tinklo valdybos narys.
Jo nuomone, atsarginių detalių tiekimas sutriko santykinai trumpam. Daugiau rūpesčių turėjo servisai, kurių tiekėjų gamybos centrai buvo įsikūrę netoli didžiųjų COVID-19 protrūkio centrų Pietų Europoje. Pavyzdžiui, nepasisekė dirbantiems su hidraulinėmis sistemomis, kurių įvairius mazgus – hidraulinius riebokšlius ar cilindrus – tiekdavo iš Italijos, įmonėms teko susidurti su deficitu ir skubiai ieškoti alternatyvų. Tuo metu specializuoti važiuoklės remonto servisai jokių bėdų neturėjo.
„Mūsų stiprioji pusė – darbas su kardaniniais velenais, tekinimas, frezavimas, todėl itin didelio išorinio poveikio beveik nejutome. Klientų srautas sumažėjo apytikriai penktadaliu, o bendravimas su jais persikėlė į kiemą ir apsiribojo raktelių perdavimu. Net kai kuriuos dokumentus sutvarkydavome internetu. Žinoma, teko dėvėti kaukes ir naudoti dezinfekcinį skystį“, – patikino A. Binkevičius.
UAB „Dafta“ direktorius Artūras Remenčius, „Q Service Truck“ valdybos narys, vertindamas karantino įtaką verslui taip pat pripažino, kad skųstis kokiomis nors problemomis būtų nesąžininga.
„Mūsų įmonėje klientų srautas netgi išaugo. Tikėtina, kad tai lėmė gerokai prieš pandemiją priimtas strateginis sprendimas dirbti ne tik su naujomis pakaitinėmis detalėmis, bet ir su naudotomis. Patys ardome nemažai sunkvežimių, vertiname, ką galima patvarkius eksploatuoti toliau, o kas tinka tik utilizavimui, bet ieškantiems pigesnių alternatyvų beveik visuomet turime ką pasiūlyti. Daug kam to reikia dėl pačių įvairiausių priežasčių, todėl veiklos pastaraisiais mėnesiais tik padaugėjo“, – atviravo A. Remenčius.
Kita vertus tikrai ne visiems verslams pandemijos sukeltas šalutinis poveikis buvo švelnus. „Dafta“ ne vienam ir ne dviem savo klientams, kurių veiklą paralyžiavo karantinas, pagelbėjo gana drastišku būdu – nupirkdama be užsakymų sustojusius vilkikus. D. Remenčius pasidžiaugė ir tuo, kad pastarąjį sunkmetį ypač išryškėjo bendradarbiavimas su specializuotu „Q-Service Truck“ tinklu.
„Galimybės pasikonsultuoti su kolegomis dėl kokių nors specifinių ar retai sutinkamų problemų sprendimo yra pernelyg nevertinamas dalykas. Beveik visuomet tai sutaupo labai daug laiko ir padeda išvengti brangiai kainuojančių klaidų. Mes esame universalus servisas, atliekantis beveik visų sunkvežimio mechanizmų ir sistemų remonto darbus, tačiau faktas, kad kitos įmonės, pasirinkusios dirbti su vieno prekinio ženklo technika, apie ją žino daugiau. Tokių įmonių specialistų patarimai visuomet yra labai naudingi“, – pripažino A. Remenčius.
„Inter Cars Lietuva“ sunkvežimių dalių pardavimo skyriaus vadovas Donatas Čiočys, komentuodamas pandemines verslo korekcijas, patikino, kad visiems partneriams stengėsi suteikti tokios pagalbos, kokios jiems konkrečiu metu labiausiai reikėjo.
„Net ir tame pačiame sektoriuje dirbančios įmonės krizės akivaizdoje susiduria su skirtingomis problemomis, todėl visus atvejus karantino metu vertinome individualiai. Vieniems reikia mokėjimų atidėjimų, kitiems – konsultacijų, tretiems – mokymų ir t. t. Labai džiaugiamės, kad laikinus sunkumus įveikti padėjome daugeliui ir kad mūsų pačių įmonių grupės struktūra, logistikos ir sandėliavimo grandinės leido amortizuoti detalių tiekimo galvosūkius, kai virusas visame pasaulyje sustabdė gamyklas“, – pasidžiaugė D. Čiočys.
Vieno „Inter Cars Lietuva“ vadovų teigimu, visiškai be pėdsakų krizė nepraėjo niekam, tačiau dirbančių profesionaliausiai „akcijas“ ji dar labiau pabrangino.
„Kai kurioms transporto įmonėms darbų sumažėjo, technika stovėjo, atitinkamai sumažėjo vizitų į servisus. Kita vertus, atsirado daugiau laiko ieškoti optimalių sprendimų ir geresnės kokybės. Faktas, kad karantino metu itin mažai pasikeitė „Q-Service Truck“ tinklui priklausančių įmonių kasdienybė yra dar vienas įrodymas, kad po šia vėliava susirinkę tikri profesionalai. Jie investuoja į inovacijas, naujas technologijas, daug dėmesio skiria tobulinimuisi ir t. t.“, – akcentavo D. Čiočys.
Kokius ilgalaikius pokyčius karantinas paliks automobilių verslo pasaulyje? „Inter Cars Lietuva“ sunkvežimių dalių pardavimo skyriaus vadovas prognozuoja, kad daugelis įmonių net visoms veikloms sugrįžus į senąsias vėžes stengsis atskirti klientų laukimo erdves nuo remonto ir gamybos linijų.
„Tai susiję su elementariu saugumu, neturinčiu nieko bendra su koronos viruso rizika. Meistrams per petį žiūrintys ir patarimus žarstantys klientai ne tik nepadeda, o ir blaško dėmesį bei lėtina darbus. Manau, kad ateityje pandeminė tvarka, kai kontaktai tarp transporto savininkų ir serviso darbuotojų bus ribojami, išliks“, – prognozavo D. Čiočys.
