Trečiadienį Europos Parlamentas patvirtino vežėjų veiklą suvaržysiantį Mobilumo paketą, kuriam priešinosi Lietuva, Latvija, Estija, Lenkija, Rumunija, Bulgarija, Vengrija, Kipras ir Malta.
Lietuvos vežėjai teigia nusivylę Europos Parlamento sprendimu, dėl kurio šalies kelių transporto sektoriui bus apribotas patekimas į ES krovinių rinką.
„Balsavimo rezultatai yra nenuginčijamas įrodymas, kad Mobilumo paketas suskaldė ES valstybes nares į Rytų ir Vakarų, „senąsias“ ir „naująsias“, centro ir periferines, orientuotas į gamybą ir paslaugų eksportą. Esame be galo susirūpinę, kad pagilėjus šiai prarajai Lietuvos vežėjai neteks ES bendrosios rinkos teikiamų galimybių“, – teigia Romas Austinskas, Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ prezidentas.
Pasak rinkos dalyvių, Lietuvos vežėjai patirs didžiausią smūgį, kadangi visoje Bendrijoje mūsų šalies kelių transporto sektorius yra labiausiai priklausomas nuo paslaugų eksporto, kuris sudaro net 92 proc. visos apyvartos.
Verslo atstovų vertinimu, apribota transporto įmonių veikla atsilieps ir visai šalies ekonomikai. Tarptautinio krovininio kelių transporto paslaugos sudaro maždaug trečdalį viso šalies paslaugų eksporto, o krovinių vežėjai ir saugotojai sukuria apie dešimtadalį šalies BVP.
R. Austinsko teigimu, Europos ekonomikos atsigavimas gali būti efektyvus, tik kartu skatinant ES bendrosios rinkos atsigavimą, tačiau dabartinės precedento neturinčios ekonominės ir socialinės krizės akivaizdoje Europos Parlamento nariai pasirinko kitą kelią – uždegė žalią šviesą Vakarų Europos valstybes proteguojančiam įstatymui.
„Tuo tarpu, Lietuvos ir kitų periferinių šalių dalyvavimas ES bendrojoje rinkoje taps reikšmingai apribotas. Todėl negalime susitaikyti su Mobilumo paketo apribojimais, kurie Europos Sąjungoje suteikia privilegijas vienoms šalims, o kitas – esančias ES periferijoje – laiko antrarūšėmis“, – pabrėžė R. Austinskas.
Šalies vežėjai tvirtina, kad kelių transporto sektorius ir toliau sieks prisidėti prie tvaraus Lietuvos ir Europos ekonomikos bei prekybos atsigavimo, tačiau dvigubas COVID-19 pandemijos ir Mobilumo paketo smūgis apsunkins šias pastangas.
Be to, Europos Parlamentas neįvertino Mobilumo paketo poveikio aplinkai ir taršai, o atitinkamas nuostatas, reikšmingai padidinsiančias CO2 emisijas, priėmė visiškai neatsižvelgdamas į ES lygiu įgyvendinamas anglies dvideginio išmetimo į aplinką mažinimo iniciatyvas, teigia vežėjai.
Jie nurodo konkretų pavyzdį – priimtą reikalavimą grąžinti vilkikus į įmonės registracijos šalį kas aštuonias savaites, nepaisant aiškaus šios nuostatos prieštaravimo Europos žaliajam kursui ir Paryžiaus susitarimo tikslams.
Pasak Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso valdybos pirmininkės Agnės Margevičiūtės, remiantis Mobilumo paketo ir konkrečiai šios nuostatos poveikį vertinusių studijų rezultatais, privalomas vilkiko grąžinimas ne tik padidins nepakrautų transporto priemonių srautus, kuro suvartojimą, taršą ir grūstis keliuose, bet ir neturės jokios reikšmės vairuotojų darbo sąlygoms.
„Dėl šio reikalavimo vien tik septynių periferinių ES valstybių narių – Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos, Vengrijos, Rumunijos ir Bulgarijos – vilkikų parkas per metus papildomai išmes 3,2 mln. tonų CO2. Europos verslas susidurs su dideliais iššūkiais, užtikrinant transporto sistemos veiksmingumą, o tai savo ruožtu lems kainų šuolius ir chronišką transporto pajėgumų trūkumą, ypač pagrindiniuose Europos pramonės, prekybos ir logistikos centruose“,- teigia A. Margevičiūtė.
Jos vertinimu, Europos lygiu deklaruojami siekiai transformuoti kelių transportą į švarų ir išmanų sektorių nebetenka prasmės būtent dėl kai kurių ES valstybių narių intereso nematyti ir nevertinti neigiamo paketo poveikio aplinkai bei ekonomikai.
„Priimtas Mobilumo paketas turės ilgo laikotarpio neigiamų pasekmių tiek ES periferinėms, tiek ir arčiau ES centro esančioms valstybėms narėms. Tikimės, kad Europos Komisijos atliekamas poveikio vertinimas suteiks tvirtą pagrindą Mobilumo paketo peržiūrai artimiausiu metu“, – sako A. Margevičiūtė.
Šaltinis: linava.lt
