Maždaug 6 % BVP sukurianti vežėjų gildija Lietuvoje yra itin svarbi šalies ūkio šaka ir teoriškai turėtų sulaukti panašaus valdžios institucijų dėmesio, kokiu tradiciškai prieš Europos ar Pasaulio čempionatus apgaubiama mūsų krepšininkų rinktinė. Pastaraisiais metais šiame sektoriuje konkuruoja nebe įmonės, o valstybės, todėl akivaizdu, kad laimėti įmanoma tik visomis išgalėmis kuriant palankesnę verslo aplinką. Deja, kol kas nieko panašaus nevyksta, o visų „skęstančių“ vežėjų gelbėjimas yra jų pačių reikalas. Štai tokias pagrindines problemas sprendžia transporto pasaulio žmonės dabar, tai jų laukia ir netolimoje ateityje.
Situacija Rusijoje
Kaip žinia, didžiausios rokiruotės krovinių gabenimo ir šį darbą atliekančios technikos srityje buvo nulemtos abipusių ekonominių sankcijų tarp Rusijos ir Europos. Šis „karas“ trunka jau trejus metus, tačiau embargo pabaigos kol kas nematyti. Embargo taisyklės yra patvirtintos iki 2018 m. pabaigos, todėl iki šios datos jokių esminių pokyčių greičiausiai nebus.
Kita vertus, pačios Rusijos ekonomika pradeda rodyti šiokius tokius atsigavimo ženklus ir, Lietuvos banko duomenimis, ji lieka pagrindine paslaugų eksporto šalimi, itin reikšminga Lietuvos transporto sektoriui. Nors maisto produktų, kuriems buvo paskelbtas embargas, vežti negalima, tačiau gabenantiems pramonės produktus ar įrengimus atviri visi keliai.
Statistika liudija, kad šių metų pirmąjį pusmetį, palyginti su tuo pačiu 2016-ųjų laikotarpiu, eksporto apimtys į Rusiją išaugo net 27 %. Šiek tiek didesnis teigiamas pokytis fiksuojamas tik Švedijos kryptimi, tačiau pinigine išraiška veiklos Rusijoje „svoris“ yra daugiau nei tris kartus didesnis.
Lietuvos logistikos asociacijos prezidentas Arūnas Bertašius pastebi, kad atsigauna visos rinkos ir galima kalbėti apie naują akivaizdaus kilimo ciklą. Žinoma, jis natūraliai kažkada baigsis recesija, tačiau kol kas transporto ir logistikos sektoriaus žaidėjai turėtų augimą išnaudoti savo naudai ir užsiauginti „lašinukų“, kurie leistų išgyventų artėjantį nuosmukio laikotarpį.
Panašiai padėtį mato ir Europos Komisija, kurios skelbiamose prognozėse tikimasi stabilaus euro zonos ekonomikos augimo. Penktus metus iš eilės prognozuojamas 1,5-2,0 % ekonomikos augimas. Nedarbo mažėjimas, prasidėjęs 2014 metais, tikėtina tęsis ir ateinančiais metais. Toliau augs vartotojų ir gamintojų pasitikėjimas euro zonos ekonomika. Likusiose Europos Sąjungos šalyse Komisija taip pat prognozuoja sparčią ekonomikos plėtrą, ypatingai Lenkijoje ir Švedijoje. Išimtis – Jungtinės Karalystės ekonomika, kuri stagnuoja daugiausia dėl didelio neapibrėžtumo, susijusio su pasitraukimu iš ES.
Europa gudrauja
Vežėjams ir toliau tenka grumtis dėl savo teisių su didžiosiomis Senojo žemyno valstybėmis.
2017-ųjų gegužės pabaigoje Europos Komisija pristatė kelių transportui skirtą iniciatyvų rinkinį „Judi Europa“, dar vadinamą „Mobilumo paketu“, kurį sudaro 8 pasiūlymai dėl šiuo metu galiojančių teisės aktų keitimo. „Mobilumo paketu“ siekiama užtikrinti vienodas konkurencines sąlygas ir socialinį teisingumą, sumažinti administracinę naštą verslui, pereiti prie švarios energijos vartojimo ir skaitmenizavimo.
Oficialūs EK pareigūnai tikina, kad taip siekiama „vienodų žaidimo taisyklių“ visoms transporto įmonėms ES vidaus rinkoje. Taip pat norima aiškesnių, paprastesnių ir lengviau įgyvendinamų taisyklių bei geresnės jų laikymosi kontrolės.
Lietuvos transportininkai, savo ruožtu, būgštauja, kad „Mobilumo pakete“ dominuoja didžiųjų valstybių pasiūlymai ir į kompromisą tai nepanašu, o apie protekcionizmą, kuris gerokai komplikuoja mūsiškių vežėjų galimybes dirbti Europos rinkose, nekalbama nieko.
Ypač daug rūpesčio kelia siūlomos komandiravimo taisyklės, skatinančios finansinę nelygybę tarp vairuotojų. Darbuotojo pajamos labiau priklausys ne nuo atlikto darbo, o nuo komandiravimo krypties (rytai / vakarai). „Mobilumo paketas“, jei būtų priimtas koks yra dabar, sukurtų sudėtingas sąlygas vežėjams vidaus rinkoje, nes atsiranda daugybė skirtingų reikalavimų: darbo laiko dokumentai, kalbos, viršvalandžių skaičiavimas, registravimas, inspekcijos, patikrinimai ir t. t.
Transporto draudimo rebusas
Dar vienas didžiulis transporto profesionalų galvos skausmas – privalomojo transporto priemonių draudimo kainų augimas. Pastaruoju metu jos taip sparčiai kopė į viršų, kad vežėjai pradėjo rimtai svarstyti galimybę patiems kurti specializuotą draudimo įmonę.
Kas lemia tokius procesus? Draudikų atstovai teigia, kad kainos kyla dėl sparčiai didėjančių žalų, kurias namo „parveža“ Europoje dirbantys vairuotojai. Dalis jų Lietuvos transporto įmonių darbuotojais tampa atkeliavę iš buvusios SSRS šalių ir tiek profesionalumu, tiek atsakomybės lygiu gerokai nusileidžia kolegoms, tad incidentų skaičius ir su jais susijusių nuostolių mastelis iš tiesų gerokai išaugęs.
Be to, artimiausiu metu planuojama perkelti į Lietuvos teisę europines nuostatas dėl maksimalios neturtinės žalos. Tai padarius išmoka nuo dabartinių 5 tūkst. bus didinama iki 5 mln. eurų, todėl draudikams būtina sukaupti atitinkamus rezervus.
Kita vertus, kol kas niekas tiksliai negali pasakyti, kaip keisis draudikų išlaidos, nes jos nemaža dalimi priklauso nuo to, kokia teismų praktika neturtinių žalų atlyginimo atžvilgiu formuosis Lietuvoje. Atidžiai šiuos procesus stebintys vežėjų asociacijos „Linava“ vadovai būgštauja, kad draudikai manipuliuoja skaičiais ir faktais, siekdami didesnės naudos sau.
2016-aisiais Lietuvoje užfiksuotos 798 neturtinės žalos (0,83 % visų žalų), už kurias išmokėta 1 003 723 EUR išmokų (1,58 % visų išmokų). Vidutinė išmoka – 1 258 EUR. Tarptautinių vežėjų krovininiais automobiliais segmentas 2016 m. turėjo tik 29 asmens žalas (0,26 % visų šio segmento žalų skaičiaus), dėl kurių draudikai patyrė 31 064 EUR sąnaudas (0,12 % visų šio segmento išmokų sąnaudų). Kokią dalį tarp šių asmens žalų sudaro neturtinės žalos, tiksliai nėra skelbiama, tačiau atsižvelgiant į bendrą neturtinių ir asmens žalų santykį, darytina išvada, kad tai galėtų siekti apie 27 % šių skaičių, t.y. maždaug 8 žalos ir apie 8 400 EUR išmokų per visus 2016 m.
Be to, didžioji dalis eismo įvykių, į kuriuos patenka Lietuvos įmonių vilkikai, įvyksta būtent užsienyje, kur neturtinės žalos jau seniai gali siekti 5 mln. eurų. „Linava“ skelbia esanti apsisprendusi steigti savo draudimo kompaniją, kuri vežėjams pasiūlys kainas, panašias į esančias kaimyninėse šalyse. Šiuo metu vyksta konsultacijos su teisininkais.
Techninės apžiūros užsienyje kryžkelė
Ateinančių metų gegužę įsigalioja ES direktyva, kuria kur kas griežčiau apibrėžiamos transporto priemonių techninės apžiūros procedūros. Jose be kita ko nurodoma, kad įgaliotos patikrą atlikti institucijos kiekvienoje šalyje gali tikrinti tik vietinės registracijos transportą. T. y. įsigaliojus naujajam dokumentui nebūtų įmanoma Lietuvos vežėjams savo mašinų „sveikatą“ pasitikrinti Vokietijoje, kaip buvo daroma pora pastarųjų metų.
Lietuvos įstatymų leidėjai griežtesnės tvarkos į vietos teisę kol kas neperkėlė – Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo projekto korekcijos, kuriomis buvo siūloma vadovautis europine logika, nebuvo „palaimintos“, todėl bent jau artimiausioje ateityje privalomosios techninės apžiūros ir jos pripažinimo tvarka išliks nepakitusi.
Kitas klausimas, ar vežėjams dėl to galima džiūgauti? Kadangi kitose ES šalyse tokių dilemų (važiuoti keletą tūkstančių „tuščių“ kilometrų tik dėl techninės apžiūros) nekyla, Vokietijoje lietuvių vilkikams atliktas patikras kai kurių šalių transporto kontrolės pareigūnai traktuoja kaip niekines ir kada mūsiškiai vežėjai bus „pamaloninti“ piniginėmis baudomis tėra laiko klausimas.
Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacijos „Transeksta“ vadovai svarsto galimybes organizuoti mobilias patikros brigadas, galinčias dirbti bet kurioje Europos šalyje ar steigti filialus Vokietijoje, kad vežėjai galėtų dirbti visiškai legaliai. Kol kas galutinių sprendimų nėra, tačiau kokie jie bebūtų, vis vien teks pasiekti atitinkamus tarpvalstybinius susitarimus.
